Seimas priėmė įstatymą, diskriminuojantį tos pačios lyties šeimas

2008-2012Š. m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Šeimos stiprinimo įstatymo projektą. Įstatyme įtvirtintas išimtinai santuokos tarp vyro ir moters pagrindu paremtas tradicinis šeimos modelis, tokiu būdu netiesiogiai diskriminuojant kitokiu pagrindu sudarytas šeimas. Už Lietuvos teisinėje sistemoje naujo Šeimos stiprinimo įstatymo projektą balsavo 60 Seimo narių, 5 buvo prieš ir 9 parlamentarai susilaikė. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL laikosi pozicijos, jog, nors šiuo projektu ir siekiama svarbių bei reikšmingų Lietuvos visuomenei ir valstybei tikslų, įstatyme įtvirtintas šeimos apibrėžimas netiesiogiai diskriminuoja Lietuvoje gyvenančias tos pačios lyties šeimas. 

Įstatymo preambulėje apibrėžiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“. Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos: Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija, savivaldybių šeimos tarybos.

Svarstant įstatymo projektą Seimo plenarinių posėdžių salėje, Seimo nariai aktyviai išsakė savo poziciją. Už įstatymą agitavęs konservatorius Andrius Navickas teigė, kad „vienintelis būdas iš tiesų kovoti su socialiniais gaisrais yra kovoti su jų priežastimis ir čia nėra veiksmingesnio būdo nei investuoti į šeimą, nes tik stipri šeima gali pasirūpini savimi: kuri gimdo vaikus, juos atsakingai ugdo“. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė teigė, jog politikams nesutariant dėl šeimos sąvokos, tiksliausią atsakymą būtų galima gauti vaikų darželyje. „Reikia nueiti į vaikų darželį ir paklausti vaiko, kas yra šeima, ir jis jums atsakys neabejodamas. […] valstybė turi tvirtai pasakyti, kad mes matome vyro ir moters laisva valia sudarytą šeimą, jų atsakomybę prieš vaikus, ir tokią formą, pačią geriausią vaikui, valstybė remtų“, – kalbėjo politikė.

Tuo tarpu įstatymo projekto nepalaikę Seimo nariai abejojo tokio įstatymo efektyvumu. „Vien dėl to, kad visi skambiai deklaruosime savo palaikymą šeimoms, konkrečių mūsų valstybės piliečių gyvenimai nebūtinai realiai pagerės. Taip pat nesuprantu, kokiu būdu šeimas stiprins kuriamos naujos institucijos, tokios kaip Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija ar savivaldybių šeimos tarybos“, – pažymėjo liberalė Viktorija Čmilytė Nielsen.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL reiškia savo susirūpinimą dėl nuolatinių bandymų siaurinti šeimos sąvokos apibrėžimą Lietuvoje. „Stabilioje faktinėje partnerystėje gyvenantys tos pačios lyties partneriai yra šeima ir jokios deklaratyvios įstatymo nuostatos negali to paneigti. Tikimės, jog vieną dieną mūsų politikai supras, jog visos šeimos yra svarbios. Demografinę krizę išspręsime tik tada, kai nustosime Lietuvos Respublikos piliečius ir jų šeimas rūšiuoti į pirmarūšes ir antrarūšes,“ – savo susirūpinimo neslėpė asociacijos LGL Vadovas Vladimiras Simonko.

2011 metais Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konstatavo, jog „[s]antuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija […] nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų. […] Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“ 2013 m. ir 2016 m. Seime buvo svarstomos Konstitucijos 38-ojo straipsnio pataisos, siekiančios apibrėžti, jog šeima kyla iš santuokos tarp vyro ir moters. Nevyriausybinės organizacijos kviečia pasirašyti kreipimąsi „#LAISVA_LT”, kviečiančią Lietuvos politikus užtikrinti visų be išimties Lietuvos šeimų teisę gyventi be diskriminacijos ir būti gerbiamomis bei ginamomis savo valstybės.