Šeimų istorijos

Socialinės kampanijos #LAISVA_LT šeimų istorijos – tai Lietuvos šeimų mozaika, susidedanti iš dešimties skirtingų istorijų. Ar šios istorijos – keistos ir negirdėtos? O gal kaip tik – kasdieniškos ir artimos? Ar turime teisę spręsti, kas gali vadintis šeima, o kas ne?

(1) #LAISVA_LT: Anastasijos šeimos istorija

i6n

Anastasija Zemdliauskaitė: „Iš pradžių nesituokiau dėl to, kad buvau maištininkė. Jokiu būdu nenorėjau pančių: popieriaus lapo, nurodančio, kaip nuo šiol turėsiu gyventi. Maniau, kad žiedą uždėti gali bet kas. O štai atlaikyti visus sunkumus kartu, nors bet kada gali išsiskirti; rinktis būti drauge čia ir dabar, ir tą savo pasirinkimą patvirtinti ne vieną kartą per 10 metų surengiant puošnų pasirodymą, bet asmeniškai prieš Jį kiekvieną savaitę ar mėnesį, ar po kiekvienos santykių duobės, kai durys lauk visada atviros; – tokį kelią, galvojau, gali eiti tie, kurių ryšys pats tvirčiausias. Man atrodo, kad toks kelias – tikresnis, ir dėl to jį pasirinkau. Dėl tokio sprendimo mūsų šeima nė kiek nepasikeitė, ji tik sutvirtėjo. Juk šeimą tikrovėje kuria meilė, rūpestis ir laikas, praleistas kartu, vieniems su santuoka, kitiems be.“

(2) #LAISVA_LT: Luko šeimos istorija

i2

Lukas (12 metų): „Kai tėtis pirmą išvažiavo padirbėti į Daniją, man buvo labai baisu. Kaip gyvensime toliau? Kodėl mes išvažiavome ne kartu? Tačiau pamažu supratau, kad mūsų šeimai taip geriau – tėtis dabar gerai uždirba ir tokios galimybės Lietuvoje jam neatsirastų, nes gyvename mažame miestelyje, kuriame būtų sunku rasti taip apmokamą darbą. Nors mano tėvai yra nesusituokę, tai ne susilpnino, o sustiprino mūsų šeimą – tiesiog nebeliko laiko pykčiams. Ir kaip mano mama sako – nesvarbu, ar esi susituokęs, ar išsiskyręs – šeimą puoselėti per atstumą yra vienodai sunku visiems. Man svarbiausia tai, kad šeima mane myli ir rūpinasi.“

(3) #LAISVA_LT: Julijos ir Gintarės šeimos istorija

i9

Julija ir Gintarė Šimkės: „Matyt, dėl to, kad iš pat pradžių buvome atviros, visas bendravimas vyko paprastai ir lengvai. Draugaujame jau virš dviejų metų, šiemet pasikeitėme pavardes į tą pačią, o lapkričio mėnesį susituoksime Danijoje. Neketiname likti Lietuvoje, mūsų planuose – Skandinavijos šalys arba Ispanija. Lietuvoje tikrai norėtumėme gyventi, tačiau planuojame vaiką. Dėl to reikia apmąstyti keletą žingsnių į priekį – niekada nežinai, kas gali nutikti antrajai pusei – ligos, mirtis, skyrybos. Lietuvoje tokių šeimų apsaugai nėra sudaryta jokių galimybių. Kai esi heteroseksualus į daugybę įstatymų net nekreipi dėmesio, bet kai esi homoseksualus, supranti jų vertę. Keista, kodėl kai kurie žmonės mano, kad turi teisę uždrausti kurti šeimą – tai prigimtinis dalykas. Mūsų valstybė dar neseniai yra nepriklausoma, tačiau branda galėtų vykti greičiau. Žinoma, kita problema yra visuomenė. Žmonės bijo, neigia, pyksta dėl dalykų, su kuriais yra nesusidūrę ar nenori pažinti. Kai pagalvoji mūsų situacija nėra pati blogiausia – žmonės su Dauno sindromu, neįgalieji Lietuvoje apskritai neegzistuoja, ant mūsų bent jau pyksta. Tačiau nereikia galvoti, kad pasaulis baigiasi Lietuvoje. Kai durys uždarytos, lipi per langą, jei langas uždarytas – jį išdauži, jei lango nėra – lipi per kaminą. Išeitis visuomet bus.“

(4) #LAISVA_LT: Marielle šeimos istorija

i3n

Marielle Vitureau: „Nors esu prancūzė, tačiau dirbu ir gyvenu Lietuvoje jau penkiolika metų. Abu su vyru esame iš šeimų, kuriose buvo auginama po 3 vaikus, tad mums baisu nebuvo. Neturėjome tokių planų, bet viskas susiklostė natūraliai – dabar auginame 2, 6, ir 9 metų vaikus. Jeigu būtų galimybė registruoti partnerystę, tikrai būtumėme apsvarstę šį variantą. Bet kol tai neįmanoma, dėl socialinių garantijų vaikams, būtinai turėjome susituokti. Tačiau šeimos apibrėžimas negali būti ideografinis – tokio gyvo proceso neįmanoma sutalpinti į rėmus. Pirmiausiai šeima – tai ryšys. Šeima gali būti ir nesusituokusi pora, ir pora be vaikų, ir vieniša mama – ir šią realybę reikia priimti.“

(5) #LAISVA_LT: Vladimiro ir Eduardo šeimos istorija

i10

Vladimiras Simonko ir Eduardas Platovas: „Mums šeima – tai dviejų žmonių saugi erdvė, kurioje kartu išgyvenama didesnioji gyvenimo dalis… Buvome pirmoji gėjų šeima, kuri neslėpdama vardų ir pavardžių, sutiko duoti interviu vienam dienraščiui 1995 m. rugsėjį. Gana naiviai tikėjomės, kad visuomenė tolerantiškai priims „netradicines“ poras. Deja, per 25 nepriklausomybės metus Lietuvos visuomenė neišsiugdė pagarbos įvairių šeimų formoms. Valstybė neturėtų reguliuoti, ką žmogus gali mylėti, tačiau ji turėtų pripažinti ir gerbti ilgalaikes dviejų partnerių sąjungas. Tad Konstitucijos pataisa, kuria norima susiaurinti šeimos apibrėžimą, yra politinis bandymas parodyti, kad mūsų šeimai vietos šioje šalyje nebuvo, nėra ir nebus.“

(6) #LAISVA_LT: Elingos ir Kęstučio šeimos istorija

i1

Kęstutis Grauslys ir Elinga Noreikaitė: „Bendraujame jau 5 metus, tačiau kiek laiko esame kartu ar „draugaujame“ įvardinti sunku – per tą laiką nemažai studijavome, atlikome praktikas, dirbome, pažinome užsienio šalis būdami atskirai. Tačiau būtent tai padėjo mums išbandyti vienas kitą ir įsitikinti, kad norime keliauti per gyvenimą drauge. Gyvename kartu 2 metus, esame nesusituokę ir nuolat sulaukiame klausimo, kada bus vestuvės. Bet svarbiausia, kaip jaučiamės patys. Mums meilė – nuolatinis procesas, kuris ir įpareigoja gerbti bei stengtis.“

(7) #LAISVA_LT: Evelinos ir Aušros šeimos istorija

i8

Aušra Karklytė ir Evelina Škac: „Susipažinome gana seniai – prieš aštuonerius metus, tačiau draugauti pradėjome prieš trejus metus, kartu gyvename beveik metus. Mes jau tiek įpratę prie Lietuvos žmonių, įstatymų, draudimų, kad mažai kas stebina. Valstybė negali nuspręsti, kas yra šeima. Kartais atrodo, kad valdžios žmonės gyvena stiklo burbule ir mato bei girdi tik tai, kas jiems patogu. Šeimų sudėtys būna įvairios ir išrinkti bei apibrėžti sąvoką pagal vienintelį pavyzdinį modelį yra labai trumparegiška. Iš esmės, tokia Konstitucijos pataisa, jeigu bus priimta, yra visiškai diskriminacinė daugelio šeimų atžvilgiu! Bet kuriuo atveju, nesvarbu, kokie įstatymai bus priimti, jie nepaveiks mūsų santykių – jie stipresni už bet ką.“

(8) #LAISVA_LT: Elžbietos šeimos istorija

i7n

Elžbieta Latėnaitė: „Nežinau, kodėl mes nesusituokę. Mes tiesiog nenusprendėme susituokti, o ne nusprendėme nesituokti. Tai atrodė tikriau nei susituokti „iš reikalo“ ar dėl giminių spaudimo. Neatradome tam pakankamai priežasčių, nejautėme būtinybės. Juk dauguma pasiduoda visuomenės spaudimui ir tuokiasi nesąmoningai. Tačiau tokie sprendimai turi būti priimti natūraliai, o ne dėl baimės būti vienam. Palaikau sąmoningas santuokas. Kartais nesusituokusios poros gali išgirsti klausimą „kodėl jūs nesusituokę“, bet šis klausimas asmeniškumu ir galimų atsakymų įvairove tolygus klausimui – „o tai kodėl jūs susituokę?“ Apskritai buvimas šeima – tai nuolatinis procesas, kurio neįmanoma apibrėžti. Labai nuliūdau, kai sužinojau, kad Lietuvoje norima šią sąvoką siaurinti. Mūsų šalyje ir taip mažėja vaikų, gyventojų, daug skyrybų, vienišų žmonių, auga savižudybių skaičius, ir toks žingsnis dar labiau sumažintų žmonių komforto zoną, išstumiant nemažą visuomenės dalį iš „išrinktųjų ratelio“. Apima jausmas, kad kai kitos šalys juda į priekį, plečia šeimos modelio socialinį suvokimą, mes tik mindžikuojame prie senamadiškų sampratų.“

(9) #LAISVA_LT: Julitos šeimos istorija

i5

Julita Sabatauskaitė: „Nepritariu šeimos apibrėžimo susiaurinimui. Šeima – tai ne teoriškai apibrėžta, „įrėminta“ žmonių grupė, susijusi giminystės ar santuokos saitais. Tai – tarpusavio supratimas, atsakomybė, meilė, rūpestis. Antspaudas pase ir santuokos liudijime, nesukuria šeimos, kaip saugios erdvės gyventi, augti. Žymiai svarbiau yra žmonių, save vadinančių šeima, tarpusavio ryšys.

Esu vieniša mama, bet nesijaučiu nevisavertė. Buvo laikas, kai girdėdavau komentarus, kad „kaip blogai, jog dukrytė augs be tėčio, o aš gyvenu be vyro“. Visgi išmokau nesiklausyti kitų nuomonių, o pasikliauti savimi. Tai – mano pasirinkimas ir mums abiems taip geriau. Juk visi gali rinktis, kaip gyventi ir, ką vadinti šeima. Man – tai mano dukrytė, tėveliai ir sesuo. Šį ratą dar papildo mūsų artimieji ir draugai. Juokinga, kai žmonės galvoja, kad mamos/tėčiai vieni auginantys vaikus, sulaukia daugiau lengvatų. Taip toli gražu nėra. Mūsų sąlygos gyventi, lygiai tokios pačios, kaip gyvenančių poroje – kiek užsidirbi, tiek ir turi. Neturiu „lengvesnių kelių“ patekti į darželį ar mokyklą. Negaunu jokios paramos iš valstybės. Mes tiesiog lygiai tokios pačios mylinčios šeimos, besirūpinančios savo šeimos nariais, kaip ir visi.“

(10) #LAISVA_LT: Močiutės ir anūkės šeimos istorija

i4nTamara (83 metai): „Mano dukra išsiskyrė, kai anūkei tebuvo mėnesis, tad nuo to laiko pradėjome gyventi kartu. Tuo metu Lietuvoje tik prasidėjo skyrybų bumas, jei galima taip išsireikšti. Tam, kad dukra galėtų aprūpinti šeimą, dirbdavo po dešimt-dvylika valandų per dieną. Tačiau tai nesusilpnino jos ryšio su dukra, kaip tik atvirkščiai – mama jai visuomet buvo ir yra pavyzdys, kad viską gali pasiekti pats, svarbiausia – nenuleisti rankų. Ji visuomet laukdavo grįžtančios mamos iš darbo, o savaitgalius išnaudodavo šimtu procentų. Be to, dėl jos pastangų, anūkė galėjo lankyti būrelius, mokytis papildomai anglų kalbos, ko sau negalėjo leisti jos klasės draugai, gyvenantys „tradicinėse“ šeimose. Visgi didžiausia vertybė tai, kad per visus sunkumus ir džiaugsmus mes ėjome visi kartu. Kaip sako mano anūkė, retas kuris jos bendraamžis jaučia tokį ryšį, o aš iki dabar esu anūkės didžiausia gerbėja ir palaikytoja, ir tokia būsiu, kol gyvensiu. Dėl tokio artimo bendravimo šeimoje, niekuomet nebuvo nuoskaudų, kad santuoka nesusiklostė, tai nebent mėgdavo priminti kiti. Bet juk esmė ne su kuo tu augi, o kaip“.

Už socialinės kampanijos #LAISVA_LT fotografijų istorijas dėkojame fotografei Ievai Budzeikaitei ir žurnalistei Agnei Vareikaitei.