VISOS ŠEIMOS – VIENODAI SVARBIOS!

2012-2016 metų kadencijos Seimas svarstė keletą įstatymų projektų, kuriais siekiama reguliuoti Lietuvos gyventojų privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Dauguma su šiais klausimais susijusių politinių diskusijų tebėra persmelktos dogmatišku požiūriu į asmens apsisprendimo laisvę, kai, pasitelkus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, norima nurodinėti, kas yra ir kas nėra šeima, kaip žmonės turi ar neturi gyventi. Apmaudu, tačiau panašaus pobūdžio retorika atsispindi ir kai kurių rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą dalyvaujančių politinių partijų ir pavienių kandidatų programinėse nuostatose. Socialiai konservatyvus požiūris į šeimą Lietuvoje pamažu tampa politine norma.

2016 metų birželio 28 dieną Seimas pritarė Konstitucijos 38-ojo straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP.-1217(2), kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad:

Šeima sukuriama sudarius santuoką.

Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės.

Valstybė saugo ir globoja santuoką.

Šios pataisos iš esmės reiškia, jog nuo konstitucinės šeimos sampratos siekiama atriboti šeimas, neatitinkančios „tradicinio“, t. y. santuoka tarp vyro ir moters paremto, šeimos modelio. Kadangi numatoma, jog „šeima kyla iš tėvystės ir motinystės“ (o ne „šeima kyla iš tėvystės ar motinystės“), panašu, kad šeimomis nebūtų laikomi ir vieniši tėvai su savo atžalomis. Priėmus tokią pataisą, šeimomis nebegalėtų vadintis:

  • seneliai, priglaudę vaikaičius, jei vaikų tėvai yra išvykę į užsienį;
  • vyresnieji broliai ir seserys, globojantys jaunesniuosius, jei tėvų nėra;
  • tetos ir dėdės, pas kuriuos gyvena ne tik savi vaikai, bet ir sūnėnai bei dukterėčios;
  • daugybę metų kartu gyvenančios poros be vaikų, dėl įvairių priežasčių nenorinčios registruoti santuokos;
  • tos pačios lyties poros, gyvenančios stabiliuose, tarpusavio parama ir palaikymu grindžiamuose santykiuose;
  • nesusituokę kartu gyvenantys asmenys, kurių vienas augina vaikus iš ankstesnių santykių, o kitas dalijasi atsakomybe (veda vaikus į darželį ar mokyklą, prisideda prie bendros buities ir t. t.).

be-slogano

Tokia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinta susiaurinta šeimos samprata suteiktų pretekstą pakeisti apie 200 Lietuvoje galiojančių teisės aktų, kuriais šeimos nariams suteikiamos įvairios teisės ir privilegijos (pavyzdžiui, neteikti parodymų prieš savo šeimos narius baudžiamojo proceso metu arba gauti informaciją apie savo šeimos narių sveikatos būklę). Konstitucinis Teismas dar 2011 metais yra pasisakęs, jog šeimos Lietuvoje sudaromos ne vien santuokos pagrindu:

„Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų kurti šeimos santykius, tačiau tai nereiškia, kad Konstitucija […] nesaugo ir negina kitokių nei santuokos pagrindu sudarytų šeimų. […] Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.”

Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, reikalaujantis dviejų trečdalių Seimo narių daugumos, suplanuotas jau šios Seimo rudens sesijos metu. Tam, kad Konstitucijos pataisoms būtų pritarta, už jas turi būti balsuojama du kartus, o kiekvieno balsavimo metu siūlomoms pataisoms turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių (t. y. 94 parlamentarai). Tarp balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Labai tikėtina, kad pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisų įvyks jau naujosios Seimo kadencijos metu.

Leiskime mūsų politikams žinoti, kad Lietuvoje VISOS ŠEIMOS YRA VIENODAI SVARBIOS!  Parodykime, kad nepritariame Konstitucijos 38-ojo straipsnio pataisoms ir šeimos sampratos susiaurinimui Lietuvoje! Savo poziciją pareikšti galite:

logo-page-001